Šiaurė ar Pietūs(?) bei "emocijos" kompiuteriuose

Mane stebina šiaurinės Europos valstybės. Paprastai ir gan bukai šnekant, atrodytų, jog šioms valstybėms yra lemta kentėti kone dvigubai daugiau dėl savo nelemtos geografinės padėties, dėl atšiaurių žiemų...

Tačiau kaip „praktika rodo“, šie kraštai kažkaip sugeba būti visos Europos pavyzdžiu kaip derėtų tvarkyti savo valstybes. Šie kraštai yra tikrų tikriausias pavyzdys visam pasauliui ir kone pagal visus statistikos rodiklius, praktiškai visuomet jos pasirodo „ant podiumo“ kaip valstybes pagal gerovės lygius (ar panašiai). Tą patį jos sugebėjo pademonstruoti ir pastarosios globalios krizės atveju (Islandiją, čia tektų priminti, kaip buvusią ant bedugnės slenksčio, tačiau ši žaibiškai atsistatė ir, be to, jos situacija buvo pakankamai specifinė ir absurdiška jei kalbėsime apie toje šalyje „akrobatišką“ bankų veiklą).

Visuomet užduodavau sau klausimą kaip jos sugeba eilę metų demonstruoti tokį aukštą lygį ir praktiškai niekuomet nė nekluptelti, kai, tuo tarpu, pietiniai Europos kraštai nėra tokie stabilūs ir tokie kintantys bei, palyginti, „trapūs“. Nors, atrodytų, situacija turėtų būti visiškai priešinga...

Pats asmeniškai esu priėjęs prie išvados, jog mus supanti aplinka visgi keičia žmones... Na tai savaime suprantama, tačiau kas iš to seka, yra dar įdomiau. Žmogus, gyvenantis „šiaurėje“ (na, nevisiškoje „tundroje“, bet gana arti to), privalo nuolat galvoti ir planuoti kaip jam išgyventi atšiaurias žiemas, kitaip sakant, jis ties šiuo klausimu „kamuojasi“ kone visą gyvenimą. Būtent dėl šios priežasties, jis įsipareigoja sau ir savo artimiesiems kaupti tam tikrą „rezervą“ (šiuo atveju, tarkim, jog pinigus, bet nebūtinai...) planuojant, sakykim „šeimos biudžetą“. Tas rezervas privalo būti nemenkas, jei gyvenime ištiktų kokia tai bėda (jei žmogus netektų darbo ar panašiai), nes išgyventi atšiauriomis ir nesvetingos gamtos sąlygomis, yra kur kas sunkiau, negu ten, kur temperatūra pagal Celsijų, palyginti retai kada nukrenta žemiau nulio ir kur, kone ištisus metus yra šilta... Taigi šiaurietis, iš esmės, yra konservatyvus (mano supratimu) ir linkęs daryti kiek įmanoma mažiau klaidų, nes tai kainuoja brangiai.

Pietietis, kita vertus, yra šiauriečio priešingybė. Aplinka taip nulėmė. Daug saulės tuose kraštuose, taigi daug ir impulsyvumo, aštraus ir šakoto temperamento, tačiau, tuo pačiu, ateities planavimas (mano manymu) daugelio yra kur kas menkesnių terminų. Daug kam egzistuoja ši diena (kas labai dažnai yra sveikintina). Bet dėl saulės kaitros ir šių žmonių „inertiškumo“ (būdingo šiauriečiui) nebuvimo, leidžia susidaryti ne visuomet palankiomis sąlygomis pietinių šalių gerovei stiprinti. Kokio tipo piliečiai gyvena tenai, tas pats atsispindi ir valstybės veikloje (nors tai ir nėra taisyklė). Turėtų būti pastebimas degtuko/dinamito efektas, kuomet pietinės šalys, tam tikrais momentais, sugeba staigiai pakilti, tačiau pakankamai staigiai tą pakilimą lydi nuosmukis. Tikrai nežinau kaip ten yra iš tikro, tačiau aš taip įsivaizduoju, o tai, be abejo, gali būti neteisybė.

Nesenai skaičiau straipsnį apie kompiuterius ir (kas tikrai, atrodytų, yra nesuderinama) emocijas. Įvairūs kompiuteriniai algoritmai, pasirodo,  mokomi savęs stimuliacijos. Tai jiems (kompiuteriams, taip išeina) leidžia greičiau mokytis. Tačiau, keisčiausia straipsnio dalis buvo ta, jog buvo atrastas „optimalus“ savęs stimuliacijos lygis. Pasirodo, jog kuo kompiuterinei sistemai keliami reiklesni kriterijai ir kuo mokymosi uždavinys yra sudėtingesnis, tuo emocijų lygio reikia mažiau.

Toliau tekstą beskaitant, nuskambėjo labai mane suintrigavęs palyginimas (būtent dėl jo aš ir norėjau išreikšti savo nuomonę šia tema), jog šiaurinės tautos tūkstantmečius gyvena sunkiomis sąlygomis. Tam, kad galėtų išlikti, jos savaime kelia sau didesnius reikalavimus, negu pietinių tautų gyventojai. Ir iškart pridurta, kad suomiai ar norvegai yra mažiau emocingi, negu, tarkim, italai ar brazilai. Būtent šiuo pastebėjimu apie tautas, buvo sugretinamas ir tas optimalus stimuliacijos lygis, naudojamas kompiuteriniuose algoritmuose.

Tai išties mane nustebino.