Kiprą išgelbės tik kolektyvinis sapnas (ES) ir svajonė (TVF)

Kipro atvejis yra stebinantis. Kuomet ekonominės krizės domino efektas pasiekė Kipro salą ir kuomet ekonominiai bankų pamatai pradėjo drebėti, tai paprastiems Kipro gyventojams buvo „liepta gelbėti privačius bankus savo lėšomis, už kurias jie jau yra kartą sumokėję mokesčius valstybei“ (žurnalas „Valstybė“ [2013/05]).

Krizės baubas arba ekonominis budelis čia išsikerojo ir įsitaisė gana patogiai ir pradėjo daryti tai, ką moka geriausiai. Štai dar tik birželio 6 – osios DELFI straipsnis („Kipras prašosi į skurdžių klubą“) teigia, jog vos beveik prieš mėnesį laiko Kipro parlamentas paragino prezidentą kreiptis į EK su prašymu, jog pastaroji įtrauktų šią nykštukinę valstybę į skurdžių ES valstybių sąrašą.

Sistema, mano paprasto žmogelio akimis žiūrint, išties yra pribloškianti. Straipsnis toliau atskleidžia, jog šis raginimas yra ne iš piršto laužtas ir yra „gudrus“ strateginis manevras: „šalis, įtraukta į skurdžių valstybių sąrašą, galėtų pretenduoti Į PARAMĄ IŠ DAUG DAUGIAU ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ.“ Viskas lyg ir būtų ganėtinai suprantama: šalis tiesiog trokšta gauti skurdžios ES narės statusą dėl tos priežasties, kad staigiai gaus didžiulę ES paramą savo reikalams (susi)tvarkyti. Tačiau ar tai nėra yra išlaikytinių ir lepūnėlių mentalitetas. Prašau jūsų nesisieloti ir dar nepradėti šitam atvejui prieštarauti, nes šį savo požiūrį pasistengsiu argumentuoti remdamasis straipsniais. Kita vertus, straipsniai ir atlikti tyrimai, visko gali būti, kad tėra tik ledkalnio viršūnė, arba tik dalis tiesos. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, būtent galimybė šalį paskelbti „skurdžiąja“ tam, kad gautum palankią paramą iš ES, yra kažkas tame stebinančio. O tai jau daro prielaidą, kad nėra labai ir svarbu ar tie atlikti tyrimai atskleidžia tiesą ar tėra tik aisbergo viršūnė, nes su esančia sistema yra negerai dėl to, kad yra skatinamas ekonominis piratavimas ar parazitavimas ir išlaikytinių mentalitetas valstybiniu mastu.

Netolima Kipro ekonominė istorija atskleidžia (čia tik nurašau iš DELFI straipsnio), jog buvo sukirsta rankomis tarp Kirpo ir kopūstais dvelkiančio Briuselio, jog pastarasis suteiks 10 mlrd. eurų paramą su sąlyga, jei pats Kipras sukrapštys 5-7 mlrd. eurų. Šiam atvejui, Kipras pasirinko restruktūrizuoti finansų sektorių ir dėl šios priežasties, už šį restruktūrizavimą, taip gaunasi, jog turėjo sumokėti mokesčių mokėtojai, o tai jiems, be abejo, turėjo nelabai patikti...

Tačiau įdomiausia yra tai (nors gali būti, jog tai tėra tik diletantiška tiesa, kur į situaciją nepažiūrima iš esmės ir tiesiog „praslystama paviršiumi“ renkant banalią statistiką), jog ECB balandį atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog Kipro gyventojai yra tris kartus turtingesni nei vokiečiai (beje, aš apie tai rašiau straipsnyje: „tie darbštuoliai vokietukai“). Tas gyventojų turtingumas buvo žiūrimas pagal žmonių turimo nekilnojamojo turto vertę ir tų gyventojų dalį, kurie apskritai turi NT. Taigi čia paaiškėjo, jog vokietis vidutiniškai teturi 51400 eurų vertės turto, o Kipre vidutinis turtas siekia 266000 eurų. Kitaip sakant, vidutinio „kipriečio“ (tačiau tikrai neaišku ar to turto savininkas yra kiprietis, na galbūt tik įstatymiškai, o čia ir atsiveria banaliosios statistikos neįžengiami pilkųjų zonų pelkynų klodai) ir vokietuko NT vertės skiriasi net ne procentais, o kartais (!!!): 5,175 karto. Tai įspūdingas skirtumas. Be abejo, vokiečių NT savininkų skaičius nė nesiekia 50 %, o tai tikrai stebina.

Visgi turiu pasitaisyti: Kipras šiame straipsnyje, prašėsi priimamas į skurdžių klubą: tai yra kuomet valstybės BVP neviršija 75 % bendro ES BVP, tuomet jai skiriama didesnė ES parama.

Manau, jei jau prakalbau apie Kiprą, tai reikėtų apžvelgti ir kitą straipsnį: 1 iš 3 reitingų agentūrų paskelbimas, jog Kipras tapo nemokiu. Prieš pradėdamas trumpai aptarinėti straipsnį, leiskite man jus supažindinti su „nešališkomis“ tarptautinėmis reitingų agentūromis. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau šios reitingų agentūros visgi nėra tokios nešališkos, kokios jos save pristato viešai. Štai žurnalo „Valstybė [2013/05]“ citata: „Jau vien tik faktas, kad joms (reitingų agentūroms) moka bankai, kuriuos jos reitinguota, sukuria interesų konfliktą. Visi Islandijos bankai turėjo aukščiausius AAA reitingus iki pat savo griūties dienos. Bankrutavusių dviejų LT bankų reitingai nerodė jokio pavojaus iki sustabdant jų veiklą. Be to, reitingų agentūros dirba ir kitoje sandorio pusėje – parduoda savo konsultacijas paskolos popierių leidėjams. Sukurta sisteminė paskata apgaulei tai, kas pasakyta, galioja ir didelėms tarptautinėms audito bendrovėms. Jos visos buvo daugiau ar mažiau diskredituotos sprogus burbului, bet sistema nepasikeitė.“ Taigi iš šios citatos jūs galite susidaryti įspūdį, kad reitingų agentūroms ne visuomet yra būdingas krištolinis skaidrumas ir, metaforiškai kalbant, jos kartais užsidengia „pusmetriniais švino lakštais“. Deja, bet sakoma, kad net ir sienos turi ausis, tad turbūt šios reitingų agentūros kitą kartą pamėgins taip pat paneigti šį faktą, užsidengdamos „metriniais švino lakštais“, metaforiškai kalbant.

O dabar grįžkime prie nagrinėjamo straipsnio. Taigi reitingų agentūra „S&P“ pakeitė raideles Kiprui: iš CCC/C į (absoliučią bedugnę ar totalųjį ir amžinąjį nulį kaip mėnulį) – „nemokų“.

Kaip pranešama čia, Kipras šių metų kovą, susitarė su ES ir TVF dėl 23 mlrd. eurų paskolos sumelės iš kurių, mano supratimu, 10 mlrd. turės pakloti ES, o didžiausiąją dalį jų - beturčiai vokiečiai :) Tikrų tikriausias paradoksas, kuris virsta realybe. Na, o reitingų agentūros, galimas variantas, kad netgi per savo klaidą, gali sužlugdyti valstybes taip, kad šios, kildamos iš pelenų lyg koks mistinis feniksas, dėl savo įgytų skolų svorio, kils vis sunkiau. Įdomu prie ko tai galėtų privesti? Na čia turbūt reiktų teirautis ekonomistinių futuristų? Vieni iš jų gana rimtai kalba apie ES kaip JAV modelį. Visgi šiandien į ES gretas priimta valstybė buvo sutikta su devizu: „one team, one dream“. Taigi miegančiosios Europos modelis gana aiškus: “dream the dreams that the dreamers dream”.  

Pagaliau nušlifuotas receptas, kuris visiems tinkamas ir priimtinas sapnuoti. Europos devizas galėtų būti: „kolektyvinis ekonominis sapnas“. Šis devizas išliktų ir toliau toks pats ir visai nesvarbu jei tas sapnelis virstų košmaru.