Referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams yra niekinis

Vakar teko šiek tiek pažiūrėti dėmesio centre laidą, kurioje buvo kalbama tema apie referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Joje dalyvavo turbūt teisininkas, VRK atstovas ir, be abejo, vienas iš referendumo iniciatorių.

Man pasirodė įdomus dalykas ne pats klausimas dėl referendumo (ar tai geras dalykas, ar ne), bet būtent pats referendumo klausimas kaip toks. Čia teisininkas mus apšvietė, kad toks referendumas yra niekinis... kitaip tariant, jeigu galima taip išsireikšti, jis prieštarauja logiškumo sąvokai, nes mūsų šalis, stodama į šią Europą vienijančią ir ją apjungiančią sąjungą, pati pasirašė ir įsipareigojo šiai sąjungai, jog ji privalės įgyvendinti tai, ką pasirašė, jog įgyvendins. Ir šia prasme, teisininkas yra absoliučiai teisus. Nepaisant to, kad vienas iš referendumo iniciatorių teigė, kad konstitucija ir kiti teisiniai dokumentai gali būti interpretuojami įvairiai, tačiau, mano subjektyvia nuomone, peno interpretuoti įvairiai galime tik meno kūrinius, o teisinius dokumentus reikia interpretuoti visiems suprantama kalba, tai yra ta kalba, kuria tie dokumentai buvo parašyti ir neskaityti jų tarp eilučių.

Taigi pagaliau atsirado teisininkas, kuris paaiškino kaip kas turi būti ir kad pats referendumo klausimas yra bergždžias reikalas. Tačiau kita vertus, tokio pristatymo šviesoje, bent jau man, išaiškėjo labai aiškus dalykas: referendumo keliu galima svarstyti tik tuos klausimus, kurie neprieštarautų ar nesikirstų su tais reglamentais, kurie buvo suformuoti ir patvirtinti mūsų valstybei įstojus į ES. Kitaip sakant, Lietuvos piliečiai, atvirai kalbant, neturi jokių galimybių net referendumo keliu pakeisti šio ar kito klausimo jei jis kertasi su ES (ir turbūt ne vien tik ES) reglamentais. Atrodo savotiškas paradoksas: mūsų valstybė, nors ir yra nepriklausoma šalis, visgi ji yra pavaldi viršnacionaliniams interesams (šiuo atveju, ES). Kita vertus, LT gali tai padaryti, tačiau privalės mokėti už to įstatymo įsigalėjimo atidėjimą dar nežinomo masto baudas. Gaunama padėtis be išeities, nes lietuviai patys referendumu balsavo už ES įstojimą bei sutikimu su ES sąlygomis (tarp jų ir lito susiejimas su euru ir neišvengiamu euro įsivedimu bei kitomis sąlygomis apie kurias aš, be abejo, nežinau). Taigi gaunama tokia savotiška paradoksali situacija: referendumas, apie kurį čia rašiau, yra niekinis, nes ankstesniu referendumu mes pritarėm toms taisyklėms, kurios neišvengiamai privalo įsigalioti, nes kitu atveju grės sankcijos.

Tiesą pasakius, man tai atrodė gana neįtikėtina, tačiau tai turbūt tik man taip pasirodė, o referendumo iniciatoriai, be jokios abejonės, pasiryže eiti iki galo kita vertus, kas jiem belieka. Padėtis be išeities. Klausimas tik vienas: kiek tokių padėčių be išeičių galės išsigryninti ateityje?