Mūsų konglomeratas sparčiai sensta...

Mūsų senasis žemynas, procentinių punktų išraiškoje, savo „pozicijas“ dėl senojo žemyno pavadinimo, gali drąsiai stiprinti kiekvieną mielą dieną. Europa sparčiai sensta... ir tai fakstas kaip prisvilęs blynas.

Štai, pavyzdžiui, „Eurostat‘o“ duomenimis, visų Europos valstybių, išskyrus 4 valstybes, yra matomos neigiamos tendencijos.  Tos išskirtinės valstybės  yra: Airija, Islandija, Prancūzija, na ir visko gali būti, kad ir JK, nes 2011 – ųjų prognozė neskelbiama, o pagal 2009 ir 2010 duomenis yra matoma tendencija „augti“ gimstamumo rodikliui augti. Galima džiaugtis, kad yra augimas gimstamumo reitingo JK, tačiau, kita vertus, bent jau 2011 duomenimis, tas gimstamumo rodiklis turėjo būti apie 2, o tai reiškia, jog JK tokiu gimstamumo reitingu, tik išlaiko status quo.

Mane ganėtinai stebina tas faktas, jog kone visų Europos valstybių gimstamumo reitingo lygis tarsi koreliuoja pagal tam tikrą laikmetį. Štai Eurostat‘e akivaizdžiai matome, jog 1960 – aisiais visų šalių reitingai buvo aukštesni negu 2, o kai kurių net viršijo 3. Ir ta koreliacija mane stebina, nes tarsi susidaro įspūdis, jog kiekviena valstybė atlieka kitos šalies monitoringą dėl gimstamumo lygio. Aišku tai yra visiška nesąmonė ir visiškas nusišnekėjimas, tačiau nežinau kaip kitaip tokią koreliaciją paaiškinti. Na, tarkim, galime pastebėti Europos valstybių gimstamumo lūžį nuo 1970 – ųjų iki 1980 – ųjų (bet jau šioje statistinėje lentelėje) ir čia matome, jog praktiškai visos valstybės viršijo (70 – aisiais) psichologinę gimstamumo kartelę t.y. ties 2, arba buvo labai artimas lygis, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje tuo laikmečiu, buvo didžiulis gimstamumo reitingas ir siekė net 3,85! Tačiau tai daugiau išimtis negu taisyklė, nes Airijos gimstamumo reitingas mažai koreliuoja su kontinentinės Europos šalių gimstamumo reitingu, jeigu galima taip pasakyti.

Jeigu pažvelgsime į 2011 – ųjų metų statistiką, tai pamatysime, jog gimstamumo reitingas, išskyrus kai kurias šalis, matoma tendencija reitingui tik kristi, nes kai kurių valstybių reitingas, palyginus su 1960 – ųjų duomenimis, yra nukritęs netgi daugiau negu dvigubai. Taigi hipotetiškai kalbant, jei 1960 – aisiais tarkim, vienoje iš tų šalių gimė 100 tūkst. naujagimių, tai 2011 – aisiais – tik apie 42 tūkst. Taigi... Europa sensta ir tai faktas. Klausimas: kas ją išgelbės?

Štai akivaizdus faktas yra tas, kad Vakarų Europai labai reikia Rytų europiečių, be abejo, tas ryšys yra abipusis. Na, nebent, tam gali "paprieštarauti" JK ar Airija, nes, žvelgiant iš praeities perspektyvų, galime įžvelgti, jog šių šalių gimstamumo reitingas yra kur kas aukštesnis negu kitų ir visuomet buvo sąlyginai ar reliatyviai aukštas, todėl imigracijos dedamąją galima lyg ir atmesti, nors ji irgi gerokai prisideda prie sąlyginai aukšto gimstamumo reitingo. Tačiau „Tiesoje“ paskelbtas straipsnis apeliuoja į tai, jog Britanijai reikės imigrantų ir tikrai daug. Šiame straipsnyje rašoma, jog JK gyventojai sparčiai sensta ir dėl to auga valstybių išlaidos tad ilgalaikėje perspektyvoje (per ateinančius 50 metų) JK prireiks milijonų imigrantų ir yra netgi apskaičiuota kiek tų imigrantų daugmaž reikėtų: skelbiama, kad jų prireiktų apie 6 mln. Tačiau tuo pat metu yra pranešama, jog dabartinė JK vyriausybė mėgina apriboti imigracijos mastus. Bet keisčiausia yra tai, kad pagal visus statistinius duomenis akivaizdus faktas yra vienas ir neginčijamas – imigracijos dedamoji turi tik tai teigiamąjį ekonominį efektą. Išties jūs tik pagalvokite, kokia valstybė nenorėtų imigrantų grynai tik ekonominiu aspektu? Hipotetiškai pagalvokite: sveiki ir darbingo amžiaus žmonės, kurie užaugo kitoje valstybėje, kuriais toji valstybė rūpinosi ir savotiškai investavo į jį kaip į ekonominį vienetą ir tas ekonominis vienetas, kuomet jau gali būti pats produktyviausias rinkoje - emigruoja į kitą valstybę ir gerina tos valstybės ekonominę bazę? Be abejo, dabartinė JK vyriausybė yra sudaryta iš konservatorių flango, o konservatoriškas požiūris šiek tiek skiriasi į liberalųjį/pragmatinį/rinkos/ekonominį požiūrį, tad jie lyg ir turėtų taip kalbėti. Bet aš čia ne dėl politikos, o tik norėjau trumpai paaiškinti, kodėl gi toji vyriausybė nusistačiusi priešingai, negu rodo ekonominiai tyrimai. Ir, iš esmės, jie taip vis dar gali kalbėti, nes atsižvelgiant į gimstamumo reitingą, kaip jau minėjau, JK gerokai lenkia kontinentinę Europą. 
Štai, vienas iš pavyzdžių galėtų būti Vokietija. Remiantis "Eurostato" duomenimis yra pastebima, jog šio variklio/valstynės ekonominė galia netolimoje perspektyvoje, pradės blėsti dėl itin mažo gimstamumo lygio rodiklio. Nežinau ar tai jus nustebins, ar ne, tačiau Vokietija nuo 2000 – ųjų metų labai jau stabiliai palaiko 1,36 gimstamumo lygį. O tai yra pragaištingas rodiklis, parodantis, jog be imigracijos politikos propagavimo, Vokietija pražus, nors tai ir skamba keistai, nes juk Vokietija – tai didžiausią gyventojų kiekį turinti valstybė ES arba, kitaip sakant, Vokietija ateityje nebebus tokia konkurencinga ateityje, nes visko gali būti, kad ateityje nebūtų kam dirba dėl tokio žemo gimstamumo rodiklio. Tačiau, matant tokią tendenciją, yra akivaizdus faktas, jog be imigracijos politikos, tokia valstybė susilauks itin didelių keblumų ekonominiu aspektu. Straipsnyje apie dvi Vokietijas ir imigraciją skelbiama, kad nuo 2000 – ųjų iki 2011 į Rytinės Vokietijos teritoriją persikėlė gyventi 86 tūkst. imigrantų, tačiau nuo 2012 – ųjų vien tik į R.Vokietiją atvyko 26 tūkst. imigrantų. Be abejo, šie skaičiai nėra itin iškalbingi, tad teko pasidomėti to gerojo duombazio "Eurostat‘o" duomenimis. Na ir paaiškėjo man, kad pastarasis straipsnis, nors ir aprašė vien tik Rytų Vokietijos dalį, yra šiek tiek „nusigrybavęs“.  Jeigu kalbame apie šiandieninę Vokietiją, tai 2011 – ųjų duomenimis imigrantų skaičius buvo 489422. Taigi, grubiai tariant, imigrantų skaičius į Vokietiją 2011 – ųjų duomenimis, buvo artimas 0,5 mln. tačiau, pavyzdžiui, 2001 – ųjų duomenimis, imigrantų skaičius siekė net 0,84 mln.!

Tačiau grįžkime prie esmės. Pagal Eurostato duomenis dėl imigracijos mes matome savotiškus didžiųjų valstybių „apsistumdymus“, tačiau į visą šią situaciją pažvelgus kitu kampu, mes pastebėsime, kad didžiausi imigrantų mastai, tarkime, į JK, Vokietiją Ispaniją ir į kitas populiarias emigrantų mėgstamas vietas ar į geras ekonomikos zonas, plūsta iš Rytų Europos. Tai yra akivaizdus faktas, bet ką jis reiškia tolimesnėje perspektyvoje? Naujųjų ir sąlyginai naujų ES narių (įstojusių į ES 2004 - aisiais) piliečiai, dėl jų ekonominėje zonoje esančios negerovės, yra tiesiog užprogramuoti emigruoti į tą gerovę turinčias ir užtikrinančias valstybes. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Europos senėjimo ir ekonominės negerovės problema niekur juk nedingsta... išeitys yra kelios. Viena iš jų būtų laikinoji - tai tolimesnė ES plėtra ir tolimesnis problemos atidėliojimas. Taigi ES turi plėstis, norėdama tą modelį išlaikyti ir toliau: t.y. Rytų Europos piliečiai vyksta į Vakarų... Tokiu atveju, ES privalo plėstis ir priimti vis naujas nares bei atverti joms Šengeno erdvę. Ilgalaikėje perspektyvoje, ES privalės įsileisti Ukrainą į savo gretas, na o jei pastaroji atsisakys tai padaryti ir nuspręs žengti kartu su Rusija Eurazijos sąjungos (ES visiškai kopijai, kaip teigia tos sąjungos sumanytojai) link, tai tuomet ES privalės pasirinkti Turkiją, kitaip sakant, į krikščioniškų valstybių konglomeratą visai gali būti, kad bus įsileista musulmoniškas vertybes išpažįstanti valstybė. Vokietijos atvejis demontruoja, kad toks variantas yra galimas ir įgyvendinamas.

Kita vertus, tas taip pat neturėtų ilgai tęstis. Jeigu teigsime, kad gimstamumo rodikliai Europoje išlaikys tas pačias tendencijas, tai ilgainiui ir darbo jėgos iš Turkijos ar Ukrainos gali neužtekti. Taigi lieka vienintelė išeitis – masinė robotizacija tiek paslaugų tiek ir pramonės sektoriuose.... Tai yra vienas iš mąstymo kelių, tačiau aš tokiam keliui nepritariu...

Jei norite atsakymo, tai galiu pasakyti, kad gimstamumo rodikliams vieną didžiausių įtakų turi, mano supratimu, ekonominis veiksnys, tačiau yra ir kitų dedamųjų, galbūt, žmonės pasidarė per daug hedonistiniai, narcizai ir nenori turėti vaikų? Visai galimas dalykas, tačiau norėčiau tai paaiškinti ekonominiu aspektu. Deja, daugelis gerai mąstančių žmonių teigia, jog ekonominis veiksnys neturėtų būti esminis, planuojant susilaukti vaikų, tačiau jis visgi egzistuoja. Be abejo, kodėl yra toks stabiliai menkas gimstamumas kaip, tarkime, Vokietijoje, galimos tik spekuliacijos. Tačiau panagrinėkime būtent Vokietijos atvejį. Savo straipsnyje komentavau apie "Eurostato" pateiktus duomenis dėl Europos valstybėse NT statistikos: kokia procentinė dalis gyventojų atitinkamų ES šalių turi NT turtą ir kokia jų vertė. Taigi pagal šį aspektą pastebėta, jog daugeliui vokiečių turėjo ištįsti jau ir taip ištįsę veidai, nes „Vokiečių, kurie turi turtą, yra mažiau negu 50 proc., o vidutinė vokietuko nekilnojamo turto vertė taip pat yra mažiausia ES: 51.400 eurų.“ Galbūt čia yra šuo pakastas? Juk jeigu kas antras žmogus neturi nekilnojamojo turto, o vidutinis turtas yra gana menkos vertės, atitinkamai turėtų būti lyg ir gana aišku, kad labai daug vokietukų, turinčių NT, gyvena bendrabučiuose (jeigu tokių ten yra) arba vieno kambario butukuose. Tokiu atveju, yra pakankamai sudėtinga kalbėti apie ateitį ir planuoti vaikus... Na tikrai į tai sudėtinga atsakyti. Galbūt čia tik yra dalis tiesos, nes Austrijos atvejis (ji yra antroji po Vokietijos, kur vidutinio austro NT vertė siekia 76,4 tūkst. eurų) tai atitinka, tačiau Italijos atvejis (kur NT vertė yra itin aukšta), to neatitinka, nes gimstamumo rodiklis yra itin artimas Vokietijai ir Austrijai.

Panagrinėkime kitus atvejus. Pavyzdžiui, Airijos atvejis rodo, kad nors ir ši šalis yra rekordininkė (santykinai lyginant ją su kontinentine Europa) pagal vaikų gimstamumo lygį, tačiau, nepaisant to, ši šalis taip pat yra atvira imigracijai, tačiau pavyzdžiui, Prancūzija, kurios gimstamumo rodikliai stabilūs ir išlaiko stus quo, tačiau imigrantų įsileidžia kur kas mažiau jei lygintume pagal nominalius vienetus ar kaip čia teisingiau išsireiškus. Pavyzdžiui Airija pagal savo BVP yra įbridusi į skolas, o jei atsižvelgtume į JK darytus tyrimus, jog imigracija daro teigiamą poveikį ekonomikai, tai Airijai tas reiškinys yra be galo aktualus. Tačiau Prancūzijos atvejis anaiptol nėra panašus į Airijos...

Taigi pastebėjau, kad paaiškinti, kodėl gimstamumo rodikliai yra taip ženkliai nukritę per pastaruosius kelis dešimtmečius – yra be galo kompleksiškas uždavinys ir kiekvienos valstybės situaciją, turbūt, reikėtų žiūrėti individualiai, tačiau negalima ignoruoti ir koreliacijos: t.y. tai, jog pagal "Eurostat'o" skelbiamus duomenis, Europos valstybių gimstamumo rodikliai atitinkamuose laikmečiuose tarsi (bent jau daugumos) turi tendenciją koreliuosis ir sutapti su kitų Europos šalių gimstamumo rodiklių kitimu metų bėgyje. Tai, man asmeniškai, yra išties pribloškiantis dalykas. Tikrai būtų įdomu sužinoti kodėl ši koreliacija tokia akivaizdi ir kokios jų šaknys, nes aš to paaiškinti niekaip nesugebėjau, o priskirti tai narcisizmui, homoseksualumo propagavimui ar ekonominiam aspektui galima tik iš dalies.

Taip pat kaip pastebėjau, įvairios vyriausybinės institucijos, pasitelkdamos tik statistinių departamentų skelbiamą statistiką ar prognozes, atlieka savo skaičiavimus ir prognozes pusei amžiaus į priekį t.y. kaip toji šalis kovos su krentančiu gimstamumo rodikliu ar sparčiai senėjančia visuomene ir t.t. ir pan. Taigi manau, jog atrandant gimstamumo rodiklio mažėjimo koreliacijos priežastį, būtų esminis dalykas, nes mano subjektyviu supratimu, būtent tame glūdi problemos šaknys, o ne bandyti pagal turimus duomenis ir galimas tendencijas artimiausiu laikmečiu, prognozuoti  galimas tendencijas ilgesniam laikmečiui (50 metų į priekį). Be to, man keista girdėti dvejopas nuomones: daugelis mokslininkų ir kitokių aukštus postus užimančiųjų, atvirai ir viešai išreiškia savo džiaugsmą, kad gyventojų Europoje mažėja, o kiti prognozuoja kaip bus blogai po 50 metų būtent dėl gyventojų gimstamumo rodiklio mažėjimo ir baiminamasi kokius tai sukels (socialinius, ekonominius, tautinius...) padarinius vienai ar kitai šaliai, o galų gale, ir visai Europai, nes juk tai yra bendra problema. Visko gali būti, kad Europa taps nekonkurencinga ir mandagiai užleis vietą kitoms šalims, kurios taip trokšta savo vietos po saule...