Prašau, paaiškinkite kvailiui argumentuota faktų kalba iš kur tas melo tvaikas?

Deja, kartais ekonomikos, technologijų (totalaus visuotino progreso, padarysiančio revoliuciją/renesansą mūsų visuotinai visuomenės gerovei) naujienas skaityti darosi sudėtinga. Maža to, kad širdy kartais sopulys atsiranda (nors dar ir ne labai senas esu), tačiau ir makaulė negali visko išnešti. Ak, teisingai, pastarojo atvejo simptomas, turbūt, galėtų būti dėl smegenų korozijos, ar „smegenų ėduonies“. Kad ir kaip ten bebūtų norėčiau iškart labai trumpai aptarti du tekstus, „patogiai įsitaisiusius“ to paties žurnalo „Veidas“ tame pačiame numeriukėlyje (2013 25).

Pirmas straipsneliūkštis (taip parašiau ne sarkastiškai, kitaip sakant, aš neišsityčioju iš teksto autorių ir galime tai pavadinti rašymo stiliumi (rašliava, kitaip sakant/rašant), jums leidus) skamba ganėtinai keistoku pavadinimu: „Iš sąstingio Europą išvaduos tik pramonė“. Prisipažinsiu, jog VISO teksto dar nė neskaičiau, tačiau mano bukai romias ir liūdesio pilnas akis prikaustė būtent šis pavadinimas (be abejo, jo nekartosiu, nes jis randasi ankstesniame sakinyje  :)) Taigi čia nevyniojama žodžio į vatą t.y. nešnekama apie svaičiojimus ar vizijas apie tai, jog mums reikia daugiau aukštųjų technologijų slėnių (jokiu būdu aš nenoriu pasakyti, jog tai yra blogai, kaip tik priešingai, tačiau, atkreipkit dėmesį, kad apie aukštųjų technologijų produktus su didele pridėtine verte dažnai ir gana nuobodžiai kalbama, ir šie procesai užsitęsia pernelyg ilgai, tokiu būdu ekonomikai ženklios naudos taip ir nesugeneruodami) , o rašoma apie konkrečius dalykus (bent jau pačioje pradžioje) t.y. tuos, kurie padėjo kai kurioms Europos šalims išsikapstyti iš krizės. Taigi tekstas iškart prasideda skambiais žodžiais, kurie bus panaudoti kito straipsnio palyginimui: „Šiandien pasaulyje geriausiai laikosi šalys, orientuotos ne į paslaugas, o į gamybą, todėl Europoje budinama naujoji pramonės revoliucija. Ar į IT pašlaukąs ir skambučių centrus susitelkusiai Lietuvai neteks pergalvoti savo krypties“. Keista, tačiau šiame tekste teigiama, jog kai kurios ES šalys išvengė recesijos dėl pramonės ir būtent todėl ES yra reikalingas pramonės renesansas. Kita vertus, tos ES šalys, kurios išvengė recesijos, jose juk nebuvo įvykdytas pramonės renesansas. Tad apie ką mes čia išvis kalbam? Taip čia mintys šokinės (juk aš rašau beveik pusę penkių ryto šį tekstą per naktį nemiegoję), tačiau, aptariamame tekste konstatuojama, jog  dauguma ES valstybių pramonės sektorių, metams slenkant, vis labiau stūmė į šalį (todėl ES šalių bendras pramonės sektoriaus indėlis į ES BVP tesudaro 15,3 %). Šis faktas pakankamai gąsdinantis, nes kuomet savo binoklių matymo lauką praplatini ir, užkandęs Briuselio kopūstų,  pasidairai po globalųjį olimpine ramybe dvelkiantį (turbūt dvelkimas sklinda dėl tų kopūstų „perdirbtų“ biokuro pavidalu dujų, o ramybė dėl apkvaišusios makaulės nuo to paties ekologiško ir žaliavalgio produkto) kaimelį, tai nesunkiai gali pastebėti, jog visos išsivysčiusios šalys (o tiksliau: korporacijos/gigantiškų įmonių konglomeratai/korpokratijos) jau metų metus perkelia pramoninės gamybos sektorius į Kiniją/Malaiziją ir panašias pietryčių Azijos šalis, kurios dėl šio efekto sugebėjo sustiprėti ir, tarkim, Kinija neperseniausiai pagal BVP aplenkė Japoniją (kuri buvo antroji pasaulio ekonomika pagal „sugeneruojamą“ BVP) ir daugiau ar mažiau sėkmingai bei neišvengiamai kyla į ekonominę kovą dėl ekonominio titulo. Taigi, galime sakyti, jog pramoninis sektorius, yra vienas iš esminių pamatų, ant kurių galima tolimesnė valstybės ekonominio vystymosi plėtotė (deja, bet dažniausiai ko ne visose valstybėse gaunamas galutinis statinys – piramidė, tačiau tai tikrai kita tema). Taigi, jei manysime, jog pramonės sektorius (taip pat ir žemės ūkį tam tikrai galime priskirti) yra valstybės esminis ekonominis pamatas, tuomet, atrodytų, čia belieka tik pasakyti: išmušk pamatą ir sugrius visas pastatas. Ramu, nes, tokiu atveju, tikrai jau nebeteks nerimauti ar artėjantis tornadas/uraganas nuneš stogą, ar ne, nes nėra net pamatų, o ką jau bekalbėti apie stogą :D Tai tėra mano asmeninė nuomonė apie pramoninį sektorių, nes pačiam iki šiol nėra labai suvokiama, kodėl valstybės nesugebėjo įstatymiškai sureguliuoti korporacijų veiklos. Na išvada tik viena: korupcija (netgi ir žodžiai panašūs: korporacija, korupcija), tačiau aš ne apie tai. Matot, aš kvailys, todėl bandau į viską žvelgti pro diletanto binoklius.   

Kaip ir minėjau pradžioje, aš tikrai nebuvau perskaitęs šio nagrinėjimo teksto (aš skaitau ir rašau tuo pat metu), taigi netrukus pasigirsta ekonomisto balselis, kuris sako tą patį ką ir aš ką tik čia iškreivaliojau lygindamas pramoninį sektorių su valstybės ekonominiu pamatu. Taigi ekonomistas (A.Tajani) nagrinėjamame tekste sako va šitaip va: „Pirmoji pamoka, kurią reikia išmokti iš šios krizės, ta, kad pramonė yra kertinis ekonomikos akmuo. Šalys, kurios pramonė stipri, mažiau nukentėjo nei kitos. “ Tai jis pasakė Briuselyje vykusioje konferencijoje, skirtoje pramonės Renesansui, kurio, matomai, artimiausias tikslas, kad pramonė vėl sudarytų 20 % ES BVP.

Jei atvirai, tai man tikrai sunku patikėti, jog tokie protingi žmonės šį dalyką sugebėjo suvokti ar iš naujo įvertinti pramonės sektoriaus naudą tik dabar. Jei jie iš ties tai nuoširdžiai sako: „Gręžtis į pramonę ES vadovus privertė suvokimas, kad konkurencinga gamyba yra vienintelė galimybė grįžti prie ekonomikos augimo ir paskatinti darbo vietų kūrimą“, na tuomet, aš turėčiau būti ekonomikos einšteinu, tačiau, iš tikro, yra visiškai priešingai ir ekonomikos man nesuprast (ne tau Martynai mėlynas dangus). Kadangi aš nesu ekonomikos Einšteinas (veikiau jau don Kichotas), tad ar gali būti, kad ES vadovai sako ne visą tiesą? Na, vėl kvailas klausimas. Į žmogaus sąžinę nepažiūrėsi, nebent šis klausimas būtų užduotas testuojant šiuos vadovus poligrafu :)

Mane taip pat „žavi“ ekonomistų matematiniai gebėjimai skaičiuoti. Štai, vienas iš pavyzdžių galėtų būti šis: „Europos verslo konfederacijų sąjungos prezidentas Thumannas atkreipia dėmesį, kad kiekviena darbo vieta pramonės sektoriuje gali sukurti dvi gerai mokamas darbo vietas paslaugų sektoriuje“. Tai tuomet kyla klausimas: kodėl pramonės sektorius ES valstybėse pagal BVP mažėjo metai iš metų ir kodėl išsivysčiusių valstybių korpokratijos savo pramoninį sektorių perkeldavo į šalis, kuriose egzistavo (ir vis dar tebeegzistuoja) gerokai pigesnė darbo jėga? Vienintelis logiškas paaiškinimas, tokiu atveju, būtų, jog gigantiškų įmonių konglomeratams valstybės negali įsakyti ką jos turi daryti, o ko ne. Kitaip sakant, neegzistuoja galbūt absoliučiai jokio mechanizmo/reglamento, galinčio įstatymiškai riboti pramonės perkėlimą į kitas mažiau išsivysčiusias šalis. Kita vertus, kyla klausimas: kas dėl to kaltas: valstybės, korpokratijos? Tačiau čia neieškau kaltų: pagalvokit kas nutiktų, jei kažkas apkaltintų įmonėlę, kurios pajamos prilygsta JAV metiniam biudžetui :D ? Na nebent tik kvailių kvailys, o aš visgi tik kvailys :D

Štai, priartėjama ir prie didelės pridėtinės vertės sektoriaus, kuris XXI a. neišvengiamai bus dominuojantis, kaip kad: mikro ir nanotechnologijos, fotonijos, robotikos, biotechnologijų produktai (teigia EK atstovaujantis įmonių ir pramonės generalinio direktorato vadovas). Ar žinote, kodėl aš toks esu užtikrintas? Todėl, kad jau keletą metų girdžiu tą patį. O visai nesenai teko atrasti National Sciece Foundation 2002 – aisiais publikuotą XXI a. viziją. Šios publikacijos pavadinimas: „converting technologines for improving human performance“. Taigi technologijų tokių kaip „nano;bio;info;cogno“ implementavimas pačiam žmogui, siekiant pagerinti jo veiklos savybes ir efektyvumą. Štai jums ir ekonomikos gelbėjimo plano paktas: XXI amžiuje žmogus neišvengiamai vienaip ar kitaip bus „pagerintas“ technologiškai. Siūlyčiau apie tai pasidomėti, nes apie tai šneka tokie žymūs žmonės kaip: futuristas, „Google“ inžinerijos direktorius Ray'us Kurzweilas ar profesorius Kevin‘as Warwick‘as, Hans‘as Moravec‘as, ar profesorius Nick‘as Nostrom‘as (kuris teigia, kad žmogus turi pasikeisti ne taip kaip jis mato ar mąsto apie pasaulį, tačiau pats žmogus turi „integruotis į mašiną“ arba kiborgizuotis/robotizuotis ir tai yra transhumanizmo įdėja, kurios tikslai absoliučiai niekuo nesiskiria nuo eugenikos. Tiesą sakant, pastarasis terminas buvo užmaskuotas nauju pavadinimu dėl Antrojo pasaulinio karo „švarinimosi“). Šį terminą „išrado“ seras Julian‘as Huxley‘us ir šį terminą pats seras apibūdino kaip žmonijos poreikio supratimo svarbą kaip kryptį jų pačių evoliucijai. Eugenika, tiesą sakant, reiškia tą patį: paties žmogaus valdoma žmogaus evoliucija. Nežinau ar jus nustebinsiu, tačiau šio sero (Julian‘o Huxley) senelis buvo T.H.Huxley, kuris buvo vadinamas Darvino buldogu už Darvino evoliucijos idėjos propagavimą.  O šis amžius pasak NSF publikuoto straipsnio įžangoje Newt‘o Gingrich‘o pateikto pranešimo, yra vadinamas tranzicijos/transformacijos amžius.  Jeigu jūs pasidomėsite kokios yra pačių paklausiausių specialybių penketukas NETGI Lietuvoje, tai nustebsite, jog šios 4 specialybės į tą penketuką pakliūna. Tiesą sakant, penktoje vietoje atsiduria slaugytojo specialybė (jei netikite, rekomenduočiau pažiūrėti „pinigų kartą“ (kurią tiksliai nepamenu, bet, manau jog tai būtų balandžio mėnesio laida). Tas pats EK atstovaujantis įmonių ir pramonės generalinio direktorato vadovas: „šiose srityse (mikro ir nanotechnologijos, fotonija, robotika, biotechnologijos) matome didžiausią augimą ateityje“. Na jis taip pat pamiršo paminėti Informacines technologijas (ir joms „prijaučiančias“ sritis, tokias kaip telekomunikacijos), kurios, mano asmenine nuomone, paklausiausių specialybių penketuke išsilaikys visą šį amžių, nes mano giliu įsitikinimu, jos bus panaudotos grandiozinio masto projektams... Tad specialistų netgi turėtų trūkti tam tikru laikotarpiu... Na, jei konkrečiau, tai vienas iš grandiozinio masto projektų: IP versijos keitimas, po kurio turėtų sekti išmaniųjų įrenginių bei namų era su prisijungimu prie tinklo ir, jei NSA publikuotas straipsnis yra išties realus, tai tuomet negali būti nė kruopelytės abejonės, jog kone visų civilizuotų valstybių ar jų konglomeratų/blokų gyventojai turės po implantuotą mikroschemą, kuri suteiks begalę naujovių ir būtent šios mikroschemos siūlomų naujovių gausybės rago propagavimas visais įmanomais informaciniais kanalais, galų gale privers žmones patiems žengti pirmąjį žingsnį link šios „naujovės“. Na, o po to, kaip kad įprasta istorinėje praktikoje, ši naujovė bus įstatymiškai įteisinta kaip privalomoji viešiems civilizuotiems piliečiams, arba jei jos neturėsi – paprasčiausiai negalėsi deramai funkcionuoti visuomenėje (netgi, tarkim, apsipirkti). Nežinau tai tiesa, ar netiesa, tačiau nemažai žmonių apie tai kalba. Deja, aš to sąmokslo teorija nelaikau, nes nemaža dalis mokslininkų apie tai kalba labai atvira. Tiesą sakant, yra netgi ir tokių mokslininkų, kurie sako, jog XXI a. žmogus neišvengiamai susijungs su mašina ir taps kiborgu. Taip pat netgi yra ir tokių mokslininkų iš robotikos srities, kurie visai ramiai žvelgia į tai, jog jei (ar tiksliau pasakius, kai) robotai evoliucionuos iki tokio lygio, kuomet pranoks pačius žmones intelektiškai ir fiziškai ir nuspręs nebetarnauti jų kūrėjams bei juos išnaikinti, tai jie tai priima kaip labai logišką ir suprantamą variantą...

Bet trumpam užsimirškim apie paklausias specialybes ir kad mes galbūt galimai susijungsime su mašinomis, pamirškime mokslininkus psichopatus ir mikroschemas bei robotus ir grįžtike prie nagrinėjamo teksto. Taigi šiame nagrinėjamame tekste mane tiesiog sužavėjo ekonomistų „meistriškumo menas“ skaičiuoti: „Europos verslo konfederacijų sąjungos prezidentas Thumannas atkreipia dėmesį, kad kiekviena darbo vieta pramonės sektoriuje gali sukurti dvi gerai mokamas darbo vietas paslaugų sektoriuje“. Kitame straipsnyje irgi panašia tema kito pono skaičiavimas dar optimistiškesnis (tad neaišku, kuris teisingas?): „[Lietuvos inovacijų centro atstovas dr. Jakuvavičius] Inovacijos turi keistą poveikį. Galima sutikti, kad sektoriui ar įmonei modernizuojantis trumpalaikiu laikotarpiu bedarbių daugėja, bet žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą apie inovatyvų verslą kuriasi daugybė kitų, kuriems vėlgi reikia žmonių. Iš tiesų, viena inovatyvi darbo vieta gamybos srityje sukuria 4 tiesiogines darbo vietas paslaugų sektoriuje “. Taigi štai, pasakymai, rodos, palyginti ir matomi skirtumai: vienur viena darbo vieta pramonės sektoriuje sukuria 2 darbo vietas paslaugų sektoriuje, o kitoje – 4. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį kad pastarajame tekste buvo teigta, jog „1 INOVATYVI darbo vieta gamybos sektoriuje“, o ne tiesiog „1 darbo vieta gamybos sektoriuje.“ Taigi, galbūt čia šuo ir bus pakastas, galbūt man čia jau teks užkasti karo kirvį ir kapituliuoti? Kur gi ne! Nesulauksit to iš manęs :D Visgi aš jums pateiksiu pavyzdį pasinaudodamas pastaruoju straipsniu: „Dalis darbuotojų, ypač žemesnės kvalifikacijos, netenka darbo“ bei „Kadangi dirbti su naujausiomis technologijomis neretai sudėtinga, sunkumų prisitaikyti kyla ir kompetentingiems darbuotojams“. Iš čia ir išplaukia, jums leidus, visas brudas. Taigi pastarajame tekste sakoma, jog būtent inovatyvi darbo vieta gamybos sektoriuje sukuria 4 darbo vietas paslaugų sferoje. Tačiau, pagalvokime, jei įmonė modernizuojasi, tuomet ji atleidžia didžiulį mąstą nekvalifikuotų darbuotojų ir priima į darbą (ar apmoko gabesnius iš nekvalifikuotųjų) dirbti prie inovatyvaus įrenginio. Galbūt su laiku, kažkokiu tai būdu, dėl darbuotojo, dirbančio prie inovatyvaus įrenginio, iš to kaip piktžolės stebuklingai išdygsta 4 veltėdžiai kalbantys gėjiškais balsais ir dirbantys paslaugų sektoriuje. Dabar įsivaizduokime hipotetišką situaciją: tokios inovacijos inicijuojamos visu šalies mastu, ir įmonės modernizuojasi praktiškai tuo pat metu, taip išmesdamos į užribį dėl ne itin gerai susiklosčiusio gyvenimo nekvalifikuotus darbuotojus. Ar jūs manote, jog visi jie sugebės persikvalifikuoti į paslaugų sektorių? Na, kai kurie tikrai sugebės, tačiau tik maža jų dalis. Hipotetinė bedarbių armija užtvindys hipotetišką darbo biržą, ir tie hipotetiškai prisidauginę po 4 su gėjiškais balsais hipotetiškai pradės keiksnoti, jog jau veltėdžiais tapo šie viso gyvenimo nugarlenkiai, kurių rankos groblėtos :D Puikus Naujasis Pasaulis, mielieji. Štai jums ir Darvino evoliucijos filosofija. Pastarojo teksto galimybės skiltis mums praneša: „Daugiau, greičiau, geriau – įvairiose srityse technologijos leidžia vis mažesnėmis sąnaudomis pasiekti geresnių rezultatų“. Tai puikus efektyvaus verslumo modelis, nes ekonomikos ir vadybos docentas antrina: „Iš tiesų, nė vienas darbdavys nėra suinteresuotas kurti ir išlaikyti darbo vietas. Versle darbo vieta tėra priemonė tikslui pasiekti ir verslas paprastai trokšta, kad per kuo trumpesnį laiką būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė“.

Be abejo, čia vienas iš negatyviųjų aspektų, o čia mano aptarta hipotetiška situacija tik ir tebuvo menamoji, o ne realioji. Be to, žmonėms kaip ir pačiam verslui tenka prisitaikyti prie esamų žaidimo taisyklių ir nieko čia nepadarysi, tiesa, kai kurie mėgino pakeisti taisykles, tačiau žlugo (ir labai gerai padarė)... Na, o žmogus, labiausiai prisitaikantis prie pasikeitusių aplinkybių „padaras“, todėl, mano giliu įsitikinimu, bet kuris žmogus, ieškantis išeities kelio iš keblios padėties, visuomet jį suras. Deja, čia viskas būtų lyg ir gerai, tačiau kaip gi dėl tų grandiozinių planų, kurie laukia ateityje? Na, galbūt, mes to vis vien nepakeisime, tai dėl tų planų per daug nerimauti ir nereikėtų, tad perskaitę šį tekstą ir toliau prašom, nesivaržykit ir toliau sau sėkmingai žiūrėkite futbolo/krepšinio/beisbolo/kriketo/ledo ritulio/teniso ir kitas varžybas gurkšnodami savo mėgstamiausią alų, arba pasinerkite į virtualią realybę , žaisdami su savo „avatarais“ ar ir toliau maloniai prašom naršyti facebooke‘e ir dėl tokių menkniekių niekada sau galvos nekvaršinti, nes juk ką gali padaryti tas menkas lašelis beribėje jūroje, tačiau, antra vertus, jūra ir susideda iš tų mažų lašelių.