Apie bankininkus ir auksą bei NT šiandien

Tai tėra tik nuotrupos iš žurnalo „Valstybė“ (2013 05). Tikiuosi, už citavimą mane į teismą jie nepaduos, nors kas ten žino šiais laikais.

Bankai yra pavojingi. Iš esmės, jie yra tos pačios Ponzi piramidės, nes jei visi indėlininkai iškart pareikalautų savo pinigų, nė vienam bankui turimų rezervų neužtektų. [...] Per nereguliuojamo kapitalizmo sukeltą Didžiąją depresiją prieš Antrąjį pasaulinį karą bankrutavo 20 000 JAV bankų (...) Ši ignoruota pamoka sukėlė pastarąją finansų krizę. [...] Su įkarščiu kuriamos spekuliacinės schemos per pastaruosius 30 m. taip išpūtė finansinį sektorių, kad jis nuo 7 iki 10 kartų viršijo realios pasaulio ekonomikos BVP. [...] Augant pajamoms JAV 1989-2006 m. 91 proc. prieaugio atiteko 10 % turtingiausiųjų, o pačioje piramidės viršūnėje esantis 1 % į savo kišenes susižėrė 60 % pajamų prieaugio. [...] 1 % griauna socialinį teisingumą ir pasitikėjimą, kad išvengtų mokesčių, slepia savo turtus „mokesčių rojuose“. Jie atsiduria aukščiau įstatymo. Skaičiuojama, kad taip paslėpta trilijoninė suma, viršijanti kartu sudėtus JAV ir Japonijos BVP. [...] Paprastiems Kipro gyventojams liepiama gelbėti privačius bankus savo lėšomis, už kurias jie jau yra kartą sumokėję mokesčius valstybei. [...] Jau vien tik faktas, kad joms (reitingų agentūroms) moka bankai, kuriuos jos reitinguota, sukuria interesų konfliktą. Visi Islandijos bankai turėjo aukščiausius AAA reitingus iki pat savo griūties dienos. Bankrutavusių dviejų LT bankų reitingai nerodė jokio pavojaus iki sustabdant jų veiklą. [...] Finansinių žaidėjų azartą palaiko žinojimas, kad kas nors kitas (mokesčių mokėtojas) susitvarkys su galimais neigiamais padariniais, todėl jie imasi perdėtos rizikos projektų. [...] 2008-2009 m. traškančių per siūles bankų aukščiausi pareigūnai paliko savo postus su auksiniais parašiutais, nes gavo milijonines išeitines kompensacijas. TAČIAU JŲ NELAUKĖ JOKIA ATSAKOMYBĖ. [...] Kapitalistinės visuomenės nustoja veikti, kai didžiulis pelnas augimo laikotarpiu privatizuojamas (ir net išsukamas nuo mokesčių), o praradimai per sunkmetį nacionalizuojami ir padalijami visiems. [...]

Apie auksą ir NT šiandien

„tai didžiausias aukso Kaino kritimas nuo 1983 m.“ [...] (1880 – aisiais per pora mėnesių aukso vertė nukrito beveik perpus)

„Dar 2011 m. rugsėjį aukso kaina už Trojos unciją buvo 1923,7 JAV dolerio, o 2013 – ųjų balandį – žemiau 1400 JAV dolerių...“ [...] Ironiška tai, kad nors žiniasklaidos priemonės labiausiai akcentavo nuostolius, kuriuos patyrė centriniai bankai, iš esmės, didelę dalį nuostolių patyrė visi kiti aukso valdytojai, nes centriniams bankams priklauso tik 19 proc. viso pasaulio aukso atsargų. Todėl tie „kiti“ patyrė apie 2 trln. JAV dolerių nuostolių. [...] Šio investicinio burbulo priežastys akivaizdžios, nes tuo metu, kai visuomenėje formuojamas įvaizdis, kad auksas brangs amžinai, didelė dalis žmonių į jį investuoja tam, kad jų nuomone, saugiai laikydami pinigus, galėtų užsidirbti iš jų vertės augimo. Todėl kai visi pradeda investuoti tikėdami, kad užsidirbs, tik laiko klausimas, kada susiformuos burbulas, kuris anksčiau ar vėliau sprogs ir ištuštins žioplesnių investuotojų kišenes.

[...]

Taigi, auksas atpigo, todėl vadovaudamiesi istorine patirtimi, darome prielaidą, kad LT vėl brangs NT. [...] Tarsi NT burbulo, kai didelė dalis investavusiųjų į NT patyrė milžiniškų nuostolių, nė nebūtų buvę. Svarbiausia, kad ši istorija kartojasi jau trečią kartą. [...] LT šiandien yra vienintelė tarp Baltijos valstybių, kuri neturi NT mokesčio, todėl tikėtina, kad (...) mūsų neišvengiamai lauks dar vienas burbulas.