Tarp Ukrainos Vakarų ir Rytų („bad apple“). Valstybė – tai ne bankas.

Skaitydamas Kojalo straipsnį pavadinimu: „Konflikto deeskalacija: ukrainietiška ir rusiška versijos“ (tiesą sakant, šiame straipsnyje taip pat pateikiama ir ES „deeskalacijos“ versija), man užkliuvo tekstas apie Ukrainos skilimą į dvi dalis, tad trumpam norėčiau pasidalinti su nematomais „internautais“ kodėl man tatai užkliuvo.

Argumentuotame Kojalo straipsny pateikiama kaip viena iš versijų, jog kaip vienas iš Ukrainos konflikto deeskalacijos scenarijų būtų – pačios Ukrainos skilimas. To priežastis straipsnio autorius įvardijo argumentuotai ir tai visai tikėtinas scenarijus, ypač jei prisiminsime, jog visai nesenai Ukraina be šūvio neteko savo pusiasalio – Krymo.

Kojala: „Tikėtina, kad konsoliduota ir provakarietiškai nusiteikusi Vakarų Ukraina galėtų tapti europietišką modelį perimančia demokratine valstybe su geromis galimybėmis integruotis į tarptautines organizacijas.“, tačiau taip pat jis išsamiai paaiškina kodėl „skilimo kaina gali būti per didelė.“

Būtent jo aprašytas Ukrainos skilimo scenarijus man priminė... bankrutuojantį banką, kuris padalijamas į dvi dalis: gerąjį (šiuo atveju, tai būtų provakarietiškoji Vakarų Ukraina) ir blogąjį: tai būtų Rytų/Pietryčių Ukrainos dalis, kuri kontroliuojama separatistų arba, pasak Kojalo, - teroristų. Na separatistai yra sugretinami su teroristais ir vartojami kaip sinonimai, tačiau... žiūrint iš kokio „atskaitos taško“: iš Vakarų perspektyvų – taip, na o iš Rytų – ne, nes jie, separatistai, ten, rytuose, mano nuomone, kai kurių gyventojų tame regione (ir Rytų kaimynės) laikomi sukilėliais, partizanais arba netgi - išvaduotojais. Nesigilinsiu į tas detales, ir pažvelgsiu tik iš „Vakarietiškų pozicijų“ į visa tai ir palyginsiu Ukrainos skilimą su likviduojamu banku.

Taigi iš esmės hipotetinio skilimo scenarijaus atveju, Vakarų Ukraina turi nemažai šansų patekti į ES sudėtį, na o „blogoji“ dalis, kuri, kaip jau minėjau, yra kontroliuojama separatistų ir nuolat krečiama: neramumų, nuolatinio chaoso, kuris žengia kartu su baime, neviltim ir mirtim... būtų „nurašyta“ kaip „blogasis obuolys“, kitaip sakant, būtų paaukotas vardan Vakarų Ukrainos "tviskančios gerovės ir šviesaus rytojaus"...

Ar tai neatrodo jau pernelyg tiesmuka? Ukrainos skilimo scenarijus vis dar egzistuoja kaip vienas iš galimų įvykių, tačiau valstybė tai nėra marketingas, bankas ar korporacija, kurią būtų galima nurašyti ir likviduoti. Iš esmės su tokia logika galima eiti, bet netoli, nes tai juk melas, o melo kojos trumpos. Valstybės negalima likviduoti į „gerąją dalį“ ir „blogąją“ ir tą „blogąją“ atiduoti valdyti „kam nors kitam“ t.y. separatistam ar Rusijai. Tai skamba pernelyg jau absurdiškai mano asmenine nuomone...