2014 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

dabartinės Ukrainos ir Rusijos konflikto ir Antrojo Pasaulinio karo priešaušriu ir jo pradžios stulbinantys panašumai arba apie Vakarų sankcijas Rusijai

Neesu tikras kiek tų sankcijų paketų buvo pritaikyta Rusijai tiek ES, JAV, Kanada, Šveicarija, Japonija, Australija ir t.t. Estijos užsienio reikalų ministras pasakė šiomis dienomis tiesiai šviesiai, jog sankcijos neduoda jokio rezultato – realaus poveikio sankcijos nesuteikė. Ar tai negali būti traktuojama kaip tyliojo karo, kuris vyko Antrojo Pasaulinio Karo pradžioje? Panagrinėkime dabartinę situaciją šiek tiek prisimindami istoriją.
Istorijos vadovėlius varčiau, kai mokiausi mokykloje, man istorija be galo patiko, tačiau turiu nedėkingą asmeninę savybę: pakankamai greitai pamiršti... Bet visgi pamėginsiu prisiminti, na o jeigu aš kažkur suklysiu, tai būčiau labai dėkingas jei kas pataisytų mane.
Taigi Krymo okupacija be šūvio įvyko netgi greičiau negu buvo užimta Austrija (Austrijos anšliusas) WWII priešaušryje... Man asmeniškai tai priminė Sudetų krašto užėmimą, bet pamenu žiniasklaida bei įvairūs apžvalgininkai bei politologai Krymo okupaciją ir lygino su Sudetų krašto užėmimo bei Austrijos anšliusu (pastarasis vis dėl to persvėrė ir daugiau protingų žmonių lygino Krymo užėmimą su Austrijos okupacija, kuri vyko, rodos, be galo senai žmogaus laiko suvokime, tačiau istorijos tėkmėje, tai tikrai nėra ilgas laikotarpis). Iš esmės žiniasklaidai Krymo okupacija priminė tuos laikus momentaliai kaip spragtelėjimas pirštais.
Toliau nacionalsocialistai Vokietijoje susitarė su komunistine Tarybų Sąjunga Ribentropo ir Molotovo paktu pasidalinti Lenkiją ir Baltijos šalis ir, kuomet naciai įžengė į Lenkiją, rodos, jog britai ir prancūzai paskelbė karą nacionalsocialistinei Vokietijai, tačiau jie... tylėjo t.y. nieko nedarė... Antrojo Pasaulinio karo pradžia buvo praminta tyliuoju karu. O prieš tai, rodos, britų ministras pirmininkas, ponas Čemberlenas, absoliučiai nieko nedarė, o tiksliau, kaip tik darė nacistinei Vokietijai nuolaidas dėl Sudetų krašto, neva jis, Hitleris, pasisotins tuo Čekoslovakijos pakraščiu. Na, o po to, sekė Austrijos anšliusas. Galiu suklysti, bet, greičiausiai, seras Čemberlenas taip pat manė, jog va dabar tai jau tikrai Hitleris pasisotino galutinai ir bus išvengta karo. Na, o kuomet Hitlerio Vokietija įsiveržė į Lenkijos vakarus, jis kartu su Prancūzijos valdžios galvomis, paskelbė karą, tačiau, kaip jau minėjau, tas karas buvo tylus. Jis buvo tylus, nes nebuvo imtasi absoliučiai jokių veiksmų nacistinei Vokietijai sustabdyti. Be abejo, vėliau Čemberleną pakeitęs Čerčilis, pakeitė politikos kursą ir britai su savo žvalgybos agentūra bei kariais nuveikė labai daug ką ir buvo viena pagrindinių pasipriešinimo dalyvių. Bet norėčiau akcentuoti tai, jog ponas seras Čemberlenas Hitleriui leido labai daug pasidarbuoti ir jo laiku nesustabdė, todėl karas pareikalavo be galo daug aukų, kurių, veikiausiai, tinkamai sureagavus, būtų buvę galima išvengti.
Tiesą pasakius, dabartinė situacija man atrodo bauginančiai panaši... Buvęs Lietuvos Užsienio Reikalų Ministras, ponas Ažubalis, mano, kad „pasaulis..ritasi kažkokios katastrofos link“. Jis nežino, kaip ir mes visi, kokia yra toji tikimybė, jog karas išsiplės iki WWIII ir ar kaip aidas bent kažkiek atkartos WWII scenarijų. Juk niekas to nežino, niekas nežino kaip toli Rusija gali žengti, bet daugelis politologų sako, kad Rusiją reikia stabdyti, daugelis (ypač buvusių Tarybos Sąjungos sudėtyje ar jos satelitinės valstybės) užsienio reikalų ministrai sako tą patį, o tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasakoja istorijas, jog reikia rasti diplomatinį kompromisą visiems tinkantį ir pritinkantį. Tačiau kas tas „visi“? Ar tai... Rusija, Ukraina, ES, JAV ? Bet kokiu atveju tokiame „žaidime“ negali būti visi „nugalėtojai“, turi būti ir pralaimėtojai. Kol kas akivaizdžiai pralaimi Ukraina. Bent jau kol kas tokios liūdnos tendencijos nusimato ateityje, nes Vokietijos Užsienio reikalų ministras paskelbė jog „padėtis Ukrainoje nebekontroliuojama“. Taip pat prisiminkite socialistės Prancūzijos poziciją: ji vis dar nori parduoti Rusijai savo du karinius laivus „Mistral“, kurių vienas, paradoksalu, tačiau vadinasi „Sevastopolis“, na, o šis legendinis miestas yra Kryme, kurį okupavo Rusija. Pasaulyje, tiesą pasakius vyksta kažkoks absurdas, aš niekaip negaliu suvokti, kad taip nedaug šia tema kalbama, nes dabar, rodos, tereikia tiek nedaug, kad įsipliekstų didžiulio masto karas, kuris, galimas dalykas, gali pranokti šimteriopai Antrąjį pasaulinį karą...
„Padėtis nebekontroliuojama“... Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras dėl vieningos ES nuomonės Ukrainos ir Rusijos konflikto klausimu, teigė, kad „"siekiant vieningos nuomonės kartelė nuleidžiama labai žemai ir faktiškai tai tampa agresoriaus gynyba.“ Dabartinis Lietuvos Užsienio Reikalų Ministras, ponas Linkevičius, teigia, kad „Mes tikrai siekiame bendros [ES] pozicijos, ji yra efektyvesnė...” Ar nematote kartais jokių prieštaravimų?
Pabaigai norėčiau pridurti šiomis dienomis Linkevičiaus mintį apie peripetijas vieningos nuomonės ES beieškant: “kartais naudojame sankcijas, kai nepavyksta susitarti“. Ar tai jums neprimena tylaus karo? Europa ir Amerika yra pasimetusios... Jos vėl planuoja naujas sankcijas užuot bent jau tiekusi ginklus Ukrainai, nes Ukrainos kariai ne visuomet ir ne visi yra gerai aprūpinti ginklais siekiant atsilaikyti prieš agresorių – Ukrainos karys: „dar turim kelis 1962 m. kulkosvaidžius“...
Tai man protu nesuvokiama, kaip šie faktai nebado akių Vakarams... Jei taip ir toliau tai visko gali būti, kad sulauksime Trečiojo pasaulinio karo grynai pagal WWII scenarijų, nes, bent jau kol kas, reikalai juda būtent ta kryptimi...     

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.