Ukrainos klausimas

Kadangi daug dėmesio skiriama Ukrainos suverenumo atvejui, tad, bent jau šiek tiek, šiuo klausimu norėčiau prisidėti taip pat ir aš.

Šis noras prisidėti kilo tuomet, kai perskaičiau kelis straipsnius apie Ukrainos kovą dėl savo valstybės išlaikymo... Tas noras „prisidėti atsirado“, nes man „paaiškėjo“ galima tolesnė įvykių seka, tad čia trumpai apie tai užsimenama.

Visų pirma, bent šiek tiek norėčiau pasakyti, jog Rusijos – Gruzijos karo (2008/08) dėl P. Osetijos ir Abchazijos metu, karo pasekmė esti tokia, jog šios t.y. „atplėštos“ nuo Gruzijos teritorijos buvo Rusijos paskelbtos neva tai naujomis nepriklausomomis valstybėmis, kurių tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, tačiau tai jau vis vien, po karinės intervencijos, greičiausiai, bent jau artimiausiu metu, tikrai negalėtų būti oficialiai būti vadinama Gruzijos valstybės dalimi. Tad dabar norėčiau grįžti prie Ukrainos atvejo ir apsvarstyti „garsiai“ vieną iš galimų scenarijų dėl Krymo...

Visko gali būti, kad nebus sustota vien tik ties Krymu: rytinėje Ukrainos dalyje, matosi, jog eskaluojama nesantaika tarp ukrainiečių ir rusų (pavyzdžiui, Charkovo miestas). Tačiau aš manau, jog galiausiai, scenarijus, mano manymu, turėtų būti toks (trumpuoju laikotarpiu): artimiausiu metu Rusijos užimamas Krymas ar jo dalis, o po kurio laiko pradeda vykti tarptautinės derybos dėl Ukrainos „ypatingojo“ atvejo. Šiose derybose savo poziciją atvirai, griežtu tonu ir agresyviai dalyvauja Rusija ir reiškia pretenzijas, jog ši privalo „pasiimti savo“, nes būtent dėl šios valstybės įsikišimo (visko gali būti, jog kas nors iš Rusijos aukštus postus užimančių pareigūnų tai pavadintų: „taikdariais“, tačiau jokiu būdu ne kariais, nes tai juk „buvo taikos palaikymo misija ir siekta stabilumui regione užtikrinti“). Galų gale, derybų keliu, priimamas sprendimas, tačiau sprendimas, tokiu atveju, greičiausia būtų priimtas vadovaujantis „taisykle“: ir avis sveika, ir vilkas sotus. Čia reikėtų suprasti: Vakarai siekia „harmonijos“ pasaulyje, tad „harmonija“ Ukrainos dabartiniu atveju, galėtų būti išlaikyta tik tuomet, jei Rusija „už suorganizuotą taikos palaikymo misiją“ iš to gaus naudos, tačiau būtent tiek bus atriekta, kad Ukraina taip pat gyvuotų. Tad tokių galimų derybų vienas iš galimų sprendimų: Rusijos siekio (nepriklausomos  „Krymo Respublikos“) įgyvendinimas ir to pripažinimas debatuose tarp kitų G8 valstybių. Ukraina daugių daugiausiai praranda Krymą, tad, iš esmės, išlieka sveika, na, o Vakarai dėl to, nors ir rodytų begalinį pyktį Rusijai (nerimą, susirūpinimą, apgailestavimą ar pan.), tačiau giliai širdyje džiaugtųsi, jog „viskas baigėsi taip laimingai“ (na, jog nereikėjo įsivelti į III pasaulinį, o toks pasiekimas (III – ojo pasaulinio karo išvengimas) turėtų būti išties vertas pagarbos, jog diplomatija tai galima pasiekti) ir, tuo pat metu, toliau bandytų „integruoti“ Ukrainą Vakarų link (ką sėkmingai ar mažiau sėkmingai bandytų padaryti ir priešingos stovyklos atstovė), tačiau klausimas kur link Ukraina pasuks ateityje, taip ir lieka atviras ir, tiesą sakant, dabar, jis negali būti atsakytas, nes, šiuo metu, svarbiausias klausimas yra: Ukrainos išlikimo, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, klausimas.